Atviro stogo dienos – įspūdžiai

Šių metų lapkričio 29d., apturėjau smagų nuotykį! Buvau paprašytas ateiti atrakinti Kauno arkivyskupijos jaunimo centro patalpas ir įleisti į Kauną atvykusius… Fokoliarus.

Buvau ne kartą girdėjęs apie šį judėjimą, bet gyvo fokoliaro niekada nebuvau sutikęs. Prigužėjo gi tų fokoliarų kone 20! Susipažinom. Pasirodo, jie čia į „atviro stogo dieną“ atvažiavo save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Sako, čia mes sumuštiniais visus vaišinsim, esam audiovizualinę prisistatymo programą paruošę, į sinagogą planuojame eiti…

Tik va jau 10 val. ryto, o susidomėjusių fokoliarais kaip nėr, taip nėr…

Kraipo galvas fokoliarai. Sako, reikia perkelti susitikimo laiką į 12 val. Gerai, sakau. Padarom lankstinukus ir einam i Kauno senamiestį žmones kviesti į susitikimą su fokoliarais.

12 val. Kraipo galvas fokoliarai. Nei vienas žmogus neatėjo.

Kaipgi neatėjo?! Aš juk atėjau!

Ir nusprendžia fokoliarai man vienam savo judėjimą pristatyti!

Štai, koks yra mūsų Dievas! Aš vis pagalvodavau, kad būtų gerai kokį fokoliarą susitikus ir pakamantinėjus, kuo jie nuo „futliarų“ skiriasi, o štai čia jų net 20 man apie save pasakoja!

Tikrai buvau sužavėtas tų žmonių nuoširdumu ir tikėjimu. Negana to, jog jie man ir filmą su tiesioginiu vertimu į lietuvių kalbą parodė, giesmių pamokino, apie savo gyvenimą liudijo, bet ir į mano klausimus su kantrybe ir meilingumu atsakyti stengėsi!

Padariau sau išvadas apie šiuos paprastus žmones: Jie stengiasi būti evangeline žemės druska. Ne šiaip druska, ant kelio paberta, bet ištirpusia druska. Jie nešūkauja gatvėse ir įmantriai nesirengia. Mylėti jie stengiasi labai konkrečiai. Labai konkrečiai jie man tą meilę ir parodė, surengdami nuostabų savo judėjimo pristatymą man… man vienam, atėjusiam tik durų atrakinti.