Liturginės apeigos

1. KRYŽIAUS PASITIKIMAS

Pasitinkant Kryžių vyskupijoje arba parapijoje gali būti naudojama toliau pateikta liturgijos schema. Perduodančios parapijos (vyskupijos) atstovai įteikia priimančios parapijos (vyskupijos) jaunuoliams Kryžių, kaip ekleziastinės vienybės ženklą.

Susirinkimas

Atsakingieji asmenys atneša Kryžių iki liturgijos vietos ir pastato. Gali būti giedama tam tinkanti giesmė. Jei Kryžius pasitinkamas prie parapijos ar įėjimo į bažnyčią ir yra numatoma procesija, – sutikimo vietoje vyksta įvadas, ir po bendruomenės maldos Kryžius yra nešamas į liturgijos šventimo vietą.

Liturgijos schema:

Įvadas: Kryžių perduodančios parapijos atstovai pristato LJD Kryžių ir jo reikšmę.

(Galima naudoti čia pateikiamus tekstus)

Keletą pastarųjų …………………… (dienų, mėnesių, metų) Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžius buvo …………… parapijoje (dekanate, vyskupijoje). Per šį laikotarpį Kryžius leido mums patirti (trumpai papasakojama apie Kryžiaus piligrimystės perduodančioje parapijoje (dekanate, vyskupijoje) patyrimus)…………………………………………………………………………………………………………..
Dabar mes patikime šį Kryžių Jums, ………………. parapijos (dekanato, vyskupijos) jaunuoliams, kad ir Jūs galėtumėte naujai patirti Dievo, pamilusio mus iki pat galo, buvimą su mumis.
Melskime vienybės ir bendradarbiavimo dvasios visoms Lietuvos vietinėms Bažnyčioms. Melskime, kad mūsų vienybė ir priklausymas Visuotinei Bažnyčiai būtų sutvirtinti per Kryžių mus nuplovusio Kristaus meilę.

K: Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.

A: Amen.

K: Viešpats su jumis.

A: Ir su tavimi.

Susirinkusiųjų pasveikinimas ir įžanginis žodis

K: Melskimės.

Bendruomenės malda (susirinkusieji gali melstis kartu)

Viešpatie, mūsų Dieve ir mylintis Tėve, suteik mums malonę atidžiau pažvelgti į Tavo Sūnaus Jėzaus Kryžiaus prasmę. Mes kontempliuojame Kryžių, kaip Marija – Viešpaties motina, Jonas – ištikimasis liudininkas, Steponas – pirmasis kankinys, ir dar daugelis kitų šventųjų.

Leisk mums išvysti Tavo Sūnaus triumfą ant Kryžiaus, iki pat galo ištikimos meilės triumfą.

Suteik mums malonę dalytis pirmųjų mokinių patyrimais. Šventųjų, mistikų ir kankinių, atleidusių savo priešams ir paaukojusių savo gyvenimus dėl savo tikėjimo.

Mes prašome to per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį ir Brolį, atleidusį savo kankintojams ir apsireiškusį Išganytoją, kuris su Tavimi ir Šventąja Dvasia, Vienas Dieve gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

Jei Kryžius buvo sutiktas prie bažnyčios vartų ar durų, – šioje vietoje procesijoje jis yra nešamas į pagrindinę liturgijos šventimo vietą, t.y. bažnyčią ir pastatomas arti altoriaus.

2. KRYŽIAUS PAGERBIMAS BAŽNYČIOJE

Siūlome šias galimybes:

1. Švęsti Šv. Mišias

2. Švęsti Žodžio liturgiją

2.1 ŠV. MIŠIŲ ŠVENTIMAS

Įprasta tvarka švenčiamos šv. Mišios. Po Komunijos maldos vyksta Kryžiaus pagerbimo apeigos. Šios liturgijos metu pamaldų dalyviai pabučiavimu pagerbia kryžių. Tuo metu galima giedoti „Kryžiau šventas“, „Kur augai tu“ ar kitas tinkamas giesmes.

Baigiama palaiminimu:

K: Te Dievas, gailestingasis Tėvas, Savo Sūnaus Jėzaus Kryžiumi parodęs didžiulę savo meilę mums, palaimina mus Šventosios Dvasios džiaugsmu, kad galėtume tarnauti savo broliams ir seserims.

A: Amen.

K: Viešpatie Jėzau Kristau, savo mirtimi ant Kryžiaus išgelbėjęs mus nuo amžinosios mirties, suteik mums amžinojo gyvenimo palaimą.

A: Amen.

K: Broliai ir seserys, Jūs priėmėte nuolankaus ir kenčiančio Kristaus Kryžių; Te Viešpats padaro Jus ir Prisikėlimo dalininkais.

A: Amen.

K: Tepalaimina Jus visagalis Dievas Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.

A: Amen

2. 2 DIEVO ŽODŽIO LITURGIJA

Evangelija

Pasiklausykite Evangelijos pagal Joną (Jn 19, 25 – 27)

²⁵ Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. ²⁶ Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ ²⁷ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

(Kaip atliepas skaitiniui gali būti naudojama 22 arba 31 Psalmė, ar kita tinkama giesmė)

Mąstymas arba homilija

Po mąstymo gali sekti tylos pauzė arba būti giedama tam tinkanti giesmė arba psalmė.

Bendruomenės malda

(Gali būti naudojamos šios arba panašios intencijos.)

Viešpatie Jėzau, Gyvojo Dievo Sūnau, dykumoje tu gydei tuos, kurie žvelgė į Mozės iškeltą gyvatę, kaip į išganymo ženklą. Išgelbėk mus savo Kryžiumi nuo puikybės ir egoizmo, nuo susireikšminimo nuodų.
Viešpatie Jėzau, vienatini Tėvo Sūnau, Tu leidai nužudyti Tave ant Kryžiaus, kad išlaisvintum mus. Suteik gyvenimo pilnatvę tiems, kurie su gyva viltimi ieško tavo Kryžiaus kelyje.
Viešpatie Jėzau, vienatini Dievo Sūnau ir galingasis teisėjau, Tu atėjai išgelbėti o ne nuteisti pasaulio. Išganyk mus Savo šventuoju Kryžiumi.
Viešpatie Jėzau, Tu savo mokiniams esi pasakęs: “Kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs”. Te Tavo šventuoju Kryžiumi išgrynintos meilės jėga šiandien patraukia vis daugiau jaunuolių.

Tėve mūsų…

Kryžiaus pagerbimas

Šios liturgijos metu einamas bučiuoti kryžius. Galima giedoti „Kryžiau šventas“, „Kur augai tu“ ar kitas tinkamas giesmes.

Baigiamoji malda

Viešpatie, suteik man drąsos atsigręžti į Kryžių. Niekuomet neleisk man prarasti viltį kančioje, nei atsisakyti gyvenimo ir jo džiaugsmo. Padėk man priimti Kryžių, jei jis reiškia mano atsidavimą Tau.

Leisk man suprasti, kad esu Tavo rankose net ir tuomet, kai viskas liudija visai ką kita. Padėk man priimti Kryžių, jei jis yra kaina, kurią turiu sumokėti kovoje su neteisybe ir prievarta, su neapykanta ir piktnaudžiavimu valdžia. Padėk man ryžtis Kryžiui, kentėti ir net mirti dėl žmoniškesnio pasaulio sukūrimo. Padėk man priimti Kryžių, jei jis reiškia Tavęs, Gyvybės Dievo, skelbimą tiems, kuriems gyvenimas prarado bet kokią prasmę. Šiandien aš įsipareigoju krikščioniškam keliui, įsipareigoju būti tavo mokiniu ir nešti viltį tiems, kurie prarado bet kokią viltį. Amen

Palaiminimas

A: Amen.

K: Viešpatie Jėzau Kristau, savo mirtimi ant Kryžiaus išgelbėjęs mus nuo amžinosios mirties, suteik mums amžinojo gyvenimo palaimą.

A: Amen.

K: Broliai ir seserys, Jūs priėmėte nuolankaus ir kenčiančio Kristaus Kryžių; Te Viešpats padaro Jus ir Prisikėlimo dalininkais.

A: Amen.

K: Tepalaimina Jus visagalis Dievas Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.

A: Amen

Baigiamoji giesmė

3. KRYŽIAUS IŠLYDĖJIMAS

Uždegamos dvi žvakės. Jos nunešamos ir padedamos iš abiejų Kryžiaus pusių. Viena žvakė simbolizuoja Kryžių perduodančią parapiją (dekanatą, vyskupiją), kita – Kryžių priimančią. Šiuo metu gali būti giedama tam tinkanti giesmė. Taip pat trumpai galima paaiškinti susirinkusiems šių simbolių reikšmes.

Kryžių perduodančios parapijos (dekanato, vyskupijos) atstovas:

Atstovas: Broliai ir seserys, šlovė tebūnie Dievui, aplankančiam mus su šiuo Savo meilės “ženklu”: Kristumi, nukryžiuotu už mus.

Visi: Dievas taip mus pamilo, kad atidavė už mus savo Sūnų, kad mes galėtume patirti Jo Garbę ir Šlovę.

Atstovas: Maloningasis Dieve, mes visi esame lygūs prieš Tave.

Visi: Padėk mums patirti Tavo Kryžiaus jėgą mūsų gyvenimuose.

Atstovas: Mielieji broliai ir seserys, Jums mes patikime didžiausią mūsų turtą ir vienintelę mūsų viltį: Jėzaus Kristaus Kryžių, papiktinimą ir kvailybę kai kuriems, bet išmintį ir Dievo jėgą tiems, kurie tiki. Kontempliuokite jo paslaptį ir teikite jam pagarbą bei šlovę. Rūpinkitės juo, kad tas, kuris mirė ant Kryžiaus, rūpintųsi jumis.

Visi: Mes keliavome Kryžiaus viltyje ir toliau tęsime kelionę jo akivaizdoje, nes mes išgyvenome džiugų Viešpaties buvimą su mumis.

Kryžių priimančios parapijos (dekanato, vyskupijos) atstovas:

Atstovas: Viešpatie, mes sudedame Tavyje visas savo viltis, mes renkamės tavo Kryžių – tikrąjį mūsų gyvenimų vedlį.

PAPILDOMOS GALIMYBĖS NEDIDELĖMS JAUNIMO GRUPĖMS

PILIGRIMINĖ KELIONĖ (PROCESIJA)

Šios, su Kryžiumi susijusios liturgijos metu galima parengti neilgą piligriminę kelionę, kurios metu jaunuoliai būtų pakviesti tyloje apmąstyti Kryžiaus reikšmę ir savo patirtimi pasidalinti su kitais. Ši kelionė gali būti sudaryta iš trijų dalių: pradžią, kuomet tyloje apmąstomas Raštų skaitinys, vidurį, kuomet grupė dalinasi mintimis ir pabaigą, – maldą po Kryžiumi. Tokios grupės galėtų pradėti šį šventimą skirtingose vietovėse ir susitikti prie Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžiaus, kurio papėdėje piligrimystė būtų baigiama bendra visų malda.

Šį liturginį šventimą grupės vadovas turėtų pradėti trumpa pradžios malda ir skaitiniu iš Evangelijos. Visi dalyvaujantys po to yra pakviečiami pradėti kelionę tyloje, apmąstant tai, kaip Jėzus Kristus priėmė savo kryžių: apie Jo meilės sprendimą būti ištikimu Tėvui, perteikiant tai kaip dovaną savo mokiniams. Mąstymui galima būtų pasitelkti temas apie Viešpaties solidarumą su vargšais, neturtingaisiais, kenčiančiais ir mirštančiais. Taip pat, skaitant skaitinius iš Biblijos, šiuolaikinių rašytojų tekstus ir klausimus mąstymui būtų galima prisiminti Naujosios Sandoros nesavanaudišką ir save atiduodančią meilę, atleidimą, susitaikymą. Apie visą tai keliautojai turėtų mąstyti eidami tyloje.

Pradžios malda (vadovas pasirenka pats)

Dievo žodis

Jėzus priima savo Kryžių

³¹ Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. ³² Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti. ³³ Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ (Mk 8,31–33)

Jėzus kviečia mus prisiimti savo kryžių

²³ Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. (Lk 9,23)

Mąstymas

Po kelionės tyloje grupė turėtų sustoti tinkamoje vietoje ir pasidalinti į mažesnes grupeles po 5–8 asmenis. Kiekviena grupė turi turėti priskirtą atsakingą asmenį, vadovausiantį pasidalinimams asmenine patirtimi. Šie arba kiti klausimai galėtų būti naudojami pasidalinimo pradžiai.

Pasidalinimas

* Ką Jėzaus žodžiai apie Kryžių reiškia man asmeniškai? Ką žodžiai “imk savo kryžių ir sek mane” reiškia žmogui, nusprendusiam sekti Kristumi?

* Ką aš darau, kai sulaukiu iššūkių ir kaip žvelgiu į juos Kristaus Kryžiaus šviesoje?

* Kryžius yra Velykų paslapties, pasibaigiančios Kristaus prisikėlimu, dalis. Mūsų kasdienybė dažnai užgožia, slepia ar tiesiog atima galimybę išvysti šį naujo gyvenimo pažadą. Kaip aš išgyvenu iš Kryžiaus ir Prisikėlimo kylančią viltį, koks jos santykis su mano kasdienėmis viltimis ir nusivylimais.

Galiausiai skirtingos jaunuolių grupės susirenka į vietą, kur yra LJD Kryžius. Šios grupės tarpusavyje gali pasidalinti mintimis, maldomis, giesmėmis ar net ir kokiais nors simboliniais gestais (pantomima, piešinys, etc.). Ši piligriminė kelionė baigtųsi bendra malda, Kryžiaus pagerbimu ir palaiminimu.

KRYŽIAUS KELIAS

Kodėl einamas kryžiaus kelias?

Kryžiaus kelias – tai MALDOS forma, kai apmąstoma Jėzaus kančia.

Svarbiausiu įvykiu krikščionybėje yra Velykų įvykis / slėpinys. Šį įvykį apima trys sudėtinės dalis: kančia, mirtis ir prisikėlimas.

Kančia. Jėzus tikrai fiziškai kentėjo už pasaulio išganymą (tai nebuvo kokia nors vaidyba).

Mirtis. tai buvo tikra žmogiška mirtis. jėzus mirė, kad įvykdytų mirties perkeitimą iš bausmės (žmonės tapo mirtingi pirmosios nuodėmės pasėkoje, plg. pr 3, 19) į perėjimą į pirminį nemirtingumą.

Prisikėlimas. tai esminė atpirkimo dalis. Apaštalas. Paulius: “jei nėra prisikėlimo, tuščias mūsų tikėjimas”. prisikėlimu kristus nugalėjo mirtį ir sunaikino nuodėmę.

Eidami kryžiaus kelią, apmąstome tą darbą, kurį dėl mūsų nuveikė Jėzus Kristus. Kančią apmąstome todėl, kad be jos nebūtų mūsų išganymo, nebūtų net galimybės pasiekti amžinąjį džiaugsmą.

Yra įvairūs būdai eiti kryžiaus kelią. Tradicinis, labiausiai paplitęs Bažnyčioje, yra 14 stočių kryžiaus kelias. Yra taip pat kelias, kuriame apmąstoma daugiau ( 24, 36) arba mažiau (7) stočių. Kaip būdas, yra taip pat tiesiog Kančios istorijos skaitymas (Bažnyčios liturgijoje paprastai tai daroma du kartus metuose – Verbų sekmadienį ir Didįjį Penktadienį).

Šiose rekolekcijose-seminare mes siūlome apmąstyti Jėzaus įvykdytą Išganymą, vaidmenimis skaitant Luko Evangelijoje aprašytą Kančios istoriją. Kryžiaus kelio stotims parenkamos tokios vietos, kurios labiausiai atitinka ištraukas iš Evangelijos. Kryžiaus kelio stotys gali būti bažnyčioje, miške, ant kalno, sode ir pan. Jos gali būti papuošiamos įvairiomis dekoracijomis ar simboliais.

Iš viso yra 12 rolių:

AUTORIUS
JĖZUS
PETRAS
MOKINIAI
ŽMOGUS 1
ŽMOGUS 2
SARGYBINIAI
PILOTAS
RAŠTO AIŠKINTOJAI
TARNAITĖ
GERASIS
NUSIKALTĖLIS
BLOGASIS
NUSIKALTĖLIS
SENIŪNAI
ŠIMTININKAS

Jėzui nešant savo kryžių į Golgotą, buvo daug stebėtojų, kurie iš smalsumo ar tik iš gailesčio žiūrėjo į tą pasmerktąjį. Eidami Kryžiaus kelią turėtume ne tik iš šalies stebėti Jėzaus kančią. Turėtume stengtis būti ne tik abejingais stebėtojais, bet taip pat to kelio dalyviais. Todėl prieš Kryžiaus kelio pradžią visi yra prašomi apmąstyti, ką jie norėtų paaukoti / “prismeigti prie kryžiaus”, kurį visi kartu nešime į simbolinį Golgotos kalną. Tai gali būti ar padėka Dievui už ką nors, arba prašymas, arba atgaila už savo padarytas nuodėmes, arba bet kuri kita intencija. Tuos lapelius ar skareles, ant kurių tai parašysime, vėliau, kryžiaus kelio metu, simboliškai prismeigsime prie kryžiaus.

PRADŽIA

Vieta: prie Bažnyčios

AUTORIUS: Buvo arti Neraugintos duonos šventė, vadinama Velykomis. ²Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, tačiau bijojo liaudies. ³O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš Dvylikos. ⁴Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip jį išduoti. 5Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų. ⁶Judas apsiėmė ir pradėjo ieškoti progos išduoti jiems Jėzų taip, kad minia nesužinotų. 7Taip atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį. ⁸Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas:

JĖZUS: Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę.

AUTORIUS: Jie paklausė:

MOKINIAI: ⁹O kur norėtum, kad mes paruoštume?

AUTORIUS: Jis atsakė:

JĖZUS: ¹⁰Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, ¹¹ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ ¹²Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite.

AUTORIUS:¹³Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.

EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMAS

Vieta: prie altoriaus (ant altoriaus padėtas duonos kepalas ir vyno taurė)

AUTORIUS: ¹⁴Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. 15Ir tarė jiems :

JĖZUS: Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. ¹⁶Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.

AUTORIUS:¹⁷Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą ir tarė:

JĖZUS: Imkite ir dalykitės. ¹⁸Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė.

AUTORIUS: ¹⁹Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas:

JĖZUS: Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.

AUTORIUS: ²⁰Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas:

JĖZUS: Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas. ²¹Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo. ²²Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda!

AUTORIUS: ²³Tuomet apaštalai pradėjo teirautis vienas kito, kas gi iš jų galėtų šitai padaryti.

²⁴Tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. ²⁵Bet Jėzus jiems pasakė: JĖZUS: Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. ²⁶Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. ²⁷Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

²⁸Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, ²⁹todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. ³⁰Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.

³¹Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. ³²Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!

AUTORIUS: ³³Petras atsiliepė:

PETRAS:Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!

AUTORIUS: Bet Jėzus atsakė:

JĖZUS: ³⁴Sakau tau, Petrai: dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs.

AUTORIUS: Jis paklausė juos:

³⁵Ar jums ko nors trūko, kai aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be kurpių?

AUTORIUS: Jie atsakė:

MOKINIAI: Nieko netrūko.

AUTORIUS: Tada jis tęsė:

JĖZUS: ³⁶Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. ³⁷Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: Jis bus priskaitytas prie piktadarių; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą.

AUTORIUS: ⁸Apaštalai tarė:

MOKINIAI: Viešpatie, štai čia pora kalavijų.

AUTORIUS: Jis atsakė:

JĖZUS: Gana!

AUTORIUS: ³⁹Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai.

GETSEMANĖ

Vieta: sodelyje

AUTORIUS: ⁴⁰Atėjus į vietą, jis įspėjo:

JĖZUS: Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!

AUTORIUS: ⁴¹Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis: JĖZUS: ⁴²Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!

AUTORIUS: ⁴³Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino. ⁴⁴Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn. ⁴⁵Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš liūdesio užmigusius. ⁴⁶Jis tarė jiems:

JĖZUS: Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!

AUTORIUS:⁴⁷Jam bekalbant, pasirodė būrys, o priekyje ėjo vienas iš Dvylikos – Judas. Jis prisiartino prie Jėzaus jo pabučiuoti. ⁴⁸Jėzus jam tarė:

JĖZUS: Judai, pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų?

AUTORIUS: ⁴⁹Jėzaus bičiuliai, matydami, kas bus, paklausė:

MOKINIAI: Viešpatie, gal kirsti kalaviju?

AUTORIUS: ⁵⁰Vienas iš jų puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. ⁵¹Bet Jėzus sudraudė:

JĖZUS: Liaukitės! Gana!

AUTORIUS: Ir, palietęs tarno ausį, išgydė jį. ⁵²Atėjusiems jo suimti aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir seniūnams jis pasakė:

JĖZUS: Ar aš koks plėšikas, kad išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais?! ⁵³Kai būdavau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Taip! Dabar atėjo jūsų valanda, tamsybių siautėjimas.

PETRO IŠSIGYNIMAS

Vieta: prie laužo

AUTORIUS: ⁵⁴Suėmę Jėzų, jie nusivedė jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo rūmus. Petras sekė iš tolo. ⁵⁵Kiemo viduryje žmonės susikūrė ugnį ir susėdo ratu. Petras atsisėdo kartu. ⁵⁶Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir pasakė:

TARNAITĖ: Ir šitas buvo kartu su juo.

AUTORIUS: ⁵⁷Bet jis išsigynė:

PETRAS:Moterie, nepažįstu jo!

AUTORIUS:⁵⁸Netrukus kažkas kitas, jį pamatęs, tarė:

ŽMOGUS 1: Ir tu esi iš jų.

AUTORIUS: Petras atkirto:

PETRAS:Ką tu, žmogau! Tik jau ne aš!

AUTORIUS: ⁵⁹Maždaug po valandos dar kažin kas ėmė atkakliai tvirtinti:

ŽMOGUS 2: Tikrai šitas buvo su juo! Juk jis galilėjietis!

AUTORIUS: ⁶⁰Petras atsakė:

PETRAS:Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai.

AUTORIUS: Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. ⁶¹Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį:

JĖZUS: Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi.

AUTORIUS: ⁶²Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko. ⁶³Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš jo ir mušė. ⁶⁴Uždengę jam akis, jie klausinėjo:

SARGYBINIAI: Pranašauk, kas tave užgavo!

AUTORIUS: ⁶⁵Ir visaip kitaip įžeidinėjo jį.

ŽYDŲ TRIBUNOLAS

Vieta: miške

AUTORIUS: ⁶⁶Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tribunolą ⁶⁷ir reikalavo:

RAŠTO AIŠKINTOJAI: Jei tu Mesijas, tai prisipažink mums!

AUTORIUS: Jėzus atsiliepė:

JĖZUS: Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite, ⁶⁸o jei paklausiu, man neatsakysite. 69Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje.

AUTORIUS: ⁷⁰Tada jie visi sujudo klausti:

RAŠTO AIŠKINTOJAI: Tai tu esi Dievo Sūnus?

AUTORIUS: O jis atsakė:

JĖZUS: Taip yra, kaip sakote: Aš Esu!

AUTORIUS: ⁷¹Tuomet jie tarė:

RAŠTO AIŠKINTOJAI: Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome iš jo paties lūpų!

PAS PILOTĄ

Vieta: ant laiptų

AUTORIUS: ¹Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. ²Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami:

RAŠTO AIŠKINTOJAI: Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius.

AUTORIUS: ³Tada Pilotas paklausė:

PILOTAS: Ar tu esi žydų karalius?

AUTORIUS: Jėzus jam atsakė:

JĖZUS: Taip yra, kaip sakai.

AUTORIUS: ⁴Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai:

PILOTAS: Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės.

AUTORIUS: ⁵Bet jie vis atkakliau tvirtino:

RAŠTO AIŠKINTOJAI: Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia.

AUTORIUS: ⁶Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. ⁷Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

PAS ERODĄ

Vieta: miške

AUTORIUS: ⁸Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. ⁹Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. ¹⁰Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. ¹¹Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. 12Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

PAS PILOTĄ

Vieta: ant laiptų

AUTORIUS: ¹³Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį, ¹⁴pareiškė:

PILOTAS: Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; ¹⁵taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. ¹⁶Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu.(17)

AUTORIUS: ¹⁸Tuomet jie visi ėmė šaukti:

RAŠTO AIŠKINTOJAI IR KITI: Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!

AUTORIUS: ¹⁹O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. ²⁰Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, ²¹bet jie nesiliovė šaukę:

RAŠTO AIŠKINTOJAI IR KITI: Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!

AUTORIUS: ²²Tada jis trečią kartą klausė:

PILOTAS: O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu.

AUTORIUS: ²³Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn. ²⁴Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. ²⁵Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

KRYŽIAUS KELIAS

Vieta: miške (ant kryžiaus sukabinamos visos paruoštos intencijos, kryžių neša visi pakaitomis)

AUTORIUS: ²⁶Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. ²⁷Jį lydėjo didelis būrys liaudies ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. ²⁸Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo:

JĖZUS: Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! ²⁹Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ ³⁰Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ ³¹Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?

AUTORIUS: ³²Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai.

GOLGOTA

Vieta: ant kalno

AUTORIUS: ³³Atėję į vietą, kuri vadinasi “Kaukolė”, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. ³⁴Jėzus meldėsi:

JĖZUS: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.

AUTORIUS: Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą. ³⁵Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo:

SENIŪNAI: “Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!”

AUTORIUS: ³⁶Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ³⁷ir sakydami:

SARGYBINIAI: Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!

AUTORIUS: ³⁸Viršum jo buvo užrašas: “Šitas yra žydų karalius”.

³⁹Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų:

BLOGASIS NUSIKALTĖLIS: Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!

AUTORIUS: ⁴⁰Antrasis sudraudė jį:

GERASIS NUSIKALTĖLIS: Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! ⁴¹Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.

AUTORIUS: ⁴²Ir jis tarė:

GERASIS NUSIKALTĖLIS: Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!

AUTORIUS: ⁴³Jėzus jam atsakė:

JĖZUS: Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.

AUTORIUS: ⁴⁴Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, ⁴⁵saulės šviesai užgesus. Šventyklos uždanga perplyšo pusiau. ⁴⁶O Jėzus galingu balsu sušuko:

JĖZUS: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

AUTORIUS: Ir su tais žodžiais numirė. ⁴⁷Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė:

ŠIMTININKAS: “Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!”

AUTORIUS: ⁴⁸Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę. ⁴⁹Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.

LAIDOTUVĖS

Vieta: kapinėse

AUTORIUS: ⁵⁰Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, ⁵¹kuris nebuvo pritaręs kitų teismo narių sprendimui ir poelgiui. Jis buvo kilęs iš žydų miesto Arimatėjos ir gyveno, laukdamas Dievo karalystės. ⁵²Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. ⁵³Paskui nuėmė kūną nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. ⁵⁴Visa tai dėjosi Prisirengimo dieną, jau beprasidedant šabui. ⁵⁵Lydinčios moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, apžiūrėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas jo kūnas kape. ⁵⁶Sugrįžusios nuo kapo, jos paruošė kvepalų ir tepalų, o šabo dieną ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.

Kančios istoriją nutraukiame Jėzaus palaidojimu. Jėzus mirė, mirė už viso pasaulio nuodėmes. Tačiau, jei viskas tuo pasibaigtų, tai būtų didžiausia tragedija ir nesėkmė. Tai būtų didžiausias nusivylimas. Mums reikėtų drebėti iš baimės, nes tai būtų didžiausias gėrio pralaimėjimas pasaulio istorijoje. Būtent taip ir jautiesi apaštalai ir kiti Jėzaus mokiniai – didis pranašas, Dievo Sūnus patyrė triuškinamą pralaimėjimą, žmogus nužudė savo Gelbėtoja. Tačiau mes žinome, kad po šio tariamo pralaimėjimo nušvito galinga šviesa, triuškinamos pergalės šviesa. Bet prieš tos šviesos blykstelėjimą įsiviešpatavo tyla, visa Dievo kūrinija nutilo iš nuostabos, ką padarė jos Kūrėjas.

Mes taip pat pasistenkime šį vakarą ir šią naktį praleisti tyloje, apmąstant KĄ TOKIO NEĮSIVAIZDUOJAMO MAN padarė Kristus. Kančios istorijos skaitymą nutraukiame, bet dar nebaigiame Kryžiaus kelio apmąstymo. Liko dar viena, svarbiausioji, stotis, kurią apmąstysime rytoj ryto Mišiose.

Šiuos tekstus galite parsisiųsti .doc formatu