Paklaustos, kodėl renginio vieta buvo pasirinktas būtent Panevėžio miestas, pašnekovės juokėsi, jog prieš trejus metus Klaipėdoje vykusiose Lietuvos jaunimo dienose daugiausia svečių buvo būtent iš Panevėžio, tad buvo nutarta jam suteikti privilegiją rengti šventę.  Tai proga susitelkti ir kartu veikti miestiečiams, atgyti religinei bendruomenei. Tai buvo matyti per LJD Panevėžyje.

Roberta teigė, kad jaunimo dienoms skirti renginiai atgaivino parapijų veiklas, suteikė galimybę pakeisti miestiečių požiūrį į jaunimą, ypač keitėsi jaunimo organizacijų požiūris. Jos renginio idėją sutiko pozityviai. LJD tapo galimybe atgyti ir pajaunėti pačiai Bažnyčiai. Panevėžietės teigimu, renginio tikslas – evangelizuoti, buvo pasiektas. Įgyvendinti renginį labai padėjo savanorių būrys, iš kurių 160 – Panevėžyje gyvenantis jaunimas. ,,Tai galimybė pakeisti požiūrį į stereotipais apipintą žiniasklaidos formuojamą Panevėžio įvaizdį,“ – sakė R. Daubaraitė.

M. Vyskupaitienė įvardijo ir bendrą Lietuvos jaunimo dienų tikslą – sukviesti jaunus žmones tam, kad jie išgyventų bendruomenės patirtį, sustiprintų tikėjimą. Tai galimybė jauniems žmonėms sustiprinti vieniems kitus, liudijant savo tikėjimą ir tęsti savo gyvenimą su tikėjimu ir Kristumi. Jaunas žmogus savo vidiniame pasaulyje kovoja kovą pats su savimi – vertybės, kurias jis puoselėja, prieštarauja aplinkai, kurioje jis gyvena ir tam, ką ji jam siūlo.

Lietuvos jaunimo dienų temą ,,Kelkis ir eik“ organizatoriai brandino apie metus laiko. Ši Lietuvos jaunimo dienų tema buvo pasirinkta ne be reikalo, ji atspindi šių dienų jaunimo aktualijas: draugystę, meilę, pasitikėjimą ir daug kitų vertybių.

,,Ji atsirado tarsi Dvasiai padvelkus“, – sako M.Vyskupaitienė. Ją palietė pasirinktos Evangelijos ištraukos veikėjų – keturių draugų pavyzdys. Juk šiuolaikinis jaunimas tikrą, nuoširdų draugą sutinka retai. Tikra, nuoširdi, ištikima draugystė jaunam žmogui mažai pažįstama. Ypač žmonėms, kurių situacija nėra įprasta: pavyzdžiui, paralyžiaus sukaustytiems. Būtent keturių draugų pavyzdys tarsi sukūrė Lietuvos jaunimo dienų 2010 temą.

Pradžioje siūlomų temų buvo ne viena, galiausiai liko dvi: ,, Kelkis ir eik“ ir ,,Tiesa padarys jus laisvus“. Jaunimas internetinėje erdvėje galėjo balsuoti už jiems labiau patikusią.   Vyskupai labiau pritarė temos pavadinimui ,,Tiesa padarys jus laisvus“,  kuri siejosi su Padėkos už laisvę metais. Tačiau jaunimas tarė savo žodį, balsavo už ,, Kelkis ir eik“. Vyskupai  galiausiai pritarė jaunimo sprendimui.

Apsisprendus dėl Jaunimo dienų temos pavadinimo buvo paskelbtas konkursas renginio logotipui bei himnui sukurti. Buvo pateikti reikalavimai, kurių laikytis turėjo tiek himno tiek logotipo kūrėjai. Galiausiai organizatoriai rinkosi iš dešimties himno ir dviedešimt aštuonių logotipo variantų. Buvo išrinkti nugalėtojai – logotipas, kurio autorė Silvija Knezekytė ir himnas, kurį sukūrė Justina Mikulytė ir Darius Žukauskas.

Pašnekovės atskleidė šiek tiek pasiruošimo renginiui detalių. Kiekvienose Lietuvos jaunimo dienose galima atrasti ką nors naujo programoje. Šie metai ne išimtis: į programą įtraukta katechezė, kurios idėja pasiskolinta iš Pasaulio jaunimo dienų. ,,Labai  svarbu perpasakoti jauniems žmonėms, ką reiškia Šventų Mišių auka. Net jei esi nepraktikuojantis katalikas, į bažnyčią nueiti tenka. Todėl svarbu žinoti, kas ten vyksta. Norisi, kad jauni žmonės labiau pamiltų tikėjimą ir būtų aktyvesni,“ – sakė Margarita. Nauja ir tai, jog piligrimais rūpinosi ir nuotaikos savanoriai, pagelbėję nedrąsiausiems piligrimams įsijungti į programą. Taip pat nauja šeštadienio vakarinės programos dalis, kurios šį kartą negalima vadinti koncertu, tai šlovinimo, maldos giesmėmis vakaras. Taip pat pirmą kartą Lietuvos jaunimo dienose dalyvavo ir jaunimas iš Rytų Europos šalių -  tremtinių vaikaičiai, kurie jau nekalba ir neskaito lietuviškai.

Vyskupas Jonas Kauneckas jiems visiems padovanojo po Naująjį testamentą, išverstą į lietuvių kalbą, kad tai juos paskatintų mokytis lietuvių kalbos, galbūt ateityje jie norės grįžti į  Lietuvą. Tai pirmas žingsnis į tikrosios krikščionybės puoselėjimą ir vertybių puoselėjimą. Sunku nešti nešti krikščionybę į tuos kraštus. Trylika jaunuolių neatvyko, nes jiems buvo prigrasinta, kad gali netekti darbo vietos, nebuvo suteiktos vizos išvažiuoti iš šalies. Šeimos, turėjusios juos priimti labai liūdėjo, kad negalės priimti svečių. Taip pat dalyvavo ir jaunimas iš Jungtinių amerikos Valstijų – išeivių vaikai.

Apgyvendinimo šeimose idėją organizatoriai pasiskolino iš Taize bendruomenės brolių. “Panevėžyje neturime tiek daug vietos mokyklose, kad galėtume priimti visus norinčius atvykti, – kalbėjo Roberta. – Po jaunimo dienų Klaipėdoje buvo daug gerų atsiliepimų apie šeimas, priėmusias svečius, nusprendėme pabandyti ir mes. Šeimos, apgyvendinusios svečius, labai pagelbėjo, jose gyveno apie tūkstantis jaunųjų piligrimų.”

Prabėgus vasarai, rugsėjo mėnesį organizatoriai rinksis į posėdį, skirtą aptarti įvykusias Lietuvos jaunimo dienas 2010. Taip pat bus aptariami Lietuvos jaunimo dienų, įvyksiančių po trejų metų, darbai.

Už nuostabų reginį turime padėkoti apie trims dešimtims renginio organizatorių, septyniolikai ilgalaikių savanorių ir dešimčiai koordinatorių Panevėžio mieste, kurie beveik trejus metus ruošė šventę tikinčiam jaunimui.

LJD žurnalistė Asta Kurganovaitė

Likus keliems mėnesiams iki Lietuvos jaunimo dienų (LJD), ilgalaikių savanorių komanda apsilankė Panevėžyje ir apžiūrėjo vietas, kur vyks pagrindiniai LJD renginiai. Keliolika žmonių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių kovo 13 d., šeštadienį pamatė CIDO areną, pagrindinę miesto aikštę, dvi bažnyčias ir mokyklas.

Ilgalaikius savanorius po miestą vedžiojo Panevėžio vyskupijos jaunimo centro darbuotojai – Roberta ir Borisas. Jie kaip gidai, pasakojo detales ne tik apie renginio organizavimą bet ir vieną kitą detalę iš Panevėžio istorijos bei aktualijų. Panevėžiečiai pasakojo apie miesto savivaldybės geranoriškumą – miesto valdžia priims LJD dalyvius ne tik į aikštę ir gatves, bet taip pat dovanos dvi dienas Cido arenoje.

„Ekskursija“ prasidėjo nuo Laisvės aišktės, kur vyks LJD atidarymas, jaunimo festivalis. Antrasis sustojimas – Panevėžio specialiojoje mokykloje. Joje ketinta apgyvendinti trumpalaikius LJD savanorius. „Delegaciją“ pasitiko mokyklos direktorius Petras Leikauskas; aprodė klases, sporto salę, papasakojo, kaip mokykloje dirbama su mokiniais – sutrikusio intelekto vaikais. Mokykla nustebino savo tvarka ir jaukumu.

Vėliau ekipažas patraukė link Panevėžio Šv.Trejybės bažnyčios. Ši bažnyčia – viena iš trijų, kur birželio pabaigoje melsis LJD dalyviai. Kunigas Rimantas Kaunietis džiugiai pasakojo bažnyčios istoriją, tvirtino, kad tai – seniausias statinys Panevėžyje (reikės saugoti, kad jaunatviškas džiaugsmas per LJD jos nesugriautų J)! Visai netoli bažnyčios – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla. Apžiūrėję katalikišką mokyklą bei įvertinę tai, jog ji – centre, visai netoli svarbiausių renginio vietų, ilgalaikiai savanoriai nusprendė, kad čia bus organizatorių ir savanorių „štabas“.

Užsukę į Panevėžio Kristaus karaliaus katedrą, papietavę Šv. Juozapo senelių namų valgykloje, ilgalaikiai savanoriai įžengė į Cido areną. Pirmą kartą esančius domino dviračių trekas (kito tokio Lietuvoje nėra), ypač kai jame ratus suko profesionalios dviratininkės su treneriu ant motorinio dviračio priešaky. Savanorių komanda apžiūrėjo areną, svarstė, kaip geriau organizuoti komunijos dalinimą per šv. Mišias. Arenoje, matant tūkstančius laisvų vietų, lengva patirti, kokios masiškos bus Lietuvos jaunimo dienos.

Galiausiai savanoriai ir organizatoriai Panevėžio vyskupijos jaunimo centre susėdo pasitarti. Margarita pasidalino naujienomis  – nuo kovo 1-os užsiregistravo per pusantro šimto savanorių. Daugiausia – merginos. Labiausiai savanoriai norėtų padėti maitinimo, nakvynės ir registracijos bei tvarkos palaikymo grupėse. Kartu ir kitos sritys nestokoja norinčių. Ilgalaikiai savanoriai išsidalino „dar šiltus“ atvirukus „Savanoriai – gražūs žmonės“, kuriais kvies savanoriauti draugus ir pažįstamus. Juokais nuskambėjo pasiūlymas pakeisti atvirukų tekstą į „Savanorės – gražios merginos“, kad LJD savanoriais norėtų tapti kuo daugiau vyrukų. Juk bus ir labai sunkaus, fizinio darbo.

Taip pat sutarta, kad iki balandžio savanoriai sukurs trumpą filmuką – įrašyti savanorių pakvailiojimus ar rimtus pasisakymus apie savanorystę, kurie drąsins prisidėti prie LJD. Be to, ilgalaikiai savanoriai pažadėjo parašyti trumpus prisistatymus LJD interneto svetainei.

Labiausiai dėmesį atkreipė dvi „fėjos“, kurios įsikibusios Borisui į parankes lakstė su dovanų prigrūstom pintinėm, tačiau kiekviena organizacija turėjo kuo nustebinti praeivius. Beveik visi lyg tyčia turėjo paruošę lankstinukus, vaišino saldžiais skanėstais, siūlė įsigyti rankdarbių, papuošalų, netgi paveikslų. Asociacija Lemik pelnytai gautų spalvingiausios ir turbūt floristiškiausios organizacijos epitetą, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga – puošniausios, nes vieninteliai pagalvojo apie tradicinę aprangą (vilkėjo lietuvių tautiniais rūbais), jaunieji liberalcentristai – vaišingiausios, nes negailėjo sausainių nei mažiems, nei dideliems.

Jaunimo organizacijos sulaukė nemažai panevėžiečių dėmesio, tačiau labiausiai visi laukė koncertinės programos. Tiesa, Lietuvos jaunimo dienų 2010 rengėjai pasinaudojo gausiu miestiečių būriu ir paragino prisijungti savanorius prie įsimintiniausio renginio jaunimui visoje Lietuvoje organizavimo.

Kadangi Kaziuko mugė buvo skirta jaunimui, nors sulaukė ir garbaus amžiaus žmonių susidomėjimo, pagrindiniai koncertinės programos dalyviai buvo nuo 17 iki 24 metų. Dainas traukė Onutė Simonavičiūtė, Indrė Griškelytė, Vaidas Dzežulskis, Gina su 4soul‘ais, Dominyka Vėbraitė. 18 val. jaunieji dainininkai sceną užleido populiariajam „Žaliajam chorui“, kuris ir užbaigė koncertinę programą.