Lietuvos jaunimo dienos 2010

Tai, ką apie Lietuvos jaunimo dienas išsakė internetinio forumo „Army 777“ nariai:

„Pačios LJD man patiko vien dėl darbo maitinimo sektoriuje. Smagu kiaurą dieną sandely tąsytis ir žinoti, kad kažkas dėl tavo triūso bus pasotintas kūniškai (dvasinį maistą dalinti palikom Dievuliui )“ (Briedis)

„Nemaniau, kad tie judesiukai, kurie buvo apmokomi per internetą prieš renginį, bus įgyvendinti taip masiškai “ (Rūta)

„Buvo taip šaunu. Ten tiek jūsų, kerzuotų ;D LJD buvo vienas geriausių renginių mano gyvenime “ (Different)

Skaityti toliau »

Po LJD 2010 širdy nusėdo džiugi ramybė. Pusę metų laukiau, vyliausi, ruošiausi, ir štai tos dienos praėjo (beje, tikiu, kad jos niekada nesibaigs, kol dalyviai brandins širdy pasėtus vaisius)…

Jaučiu išgyvenusi tikrą tikėjimo šventę, nuostabų įvykį, kurio metu galėjau stebėti atsivertimus, išgyjančias širdis, jaunus ir jau seniai tikinčius krikščionis, Dievo Tautą… Tai buvo puiki proga liudyti savo tikėjimą ir dar labiau užsidegti noru skleisti Gerąją Naujieną… Juk tomis dienomis mums skiepijo – Jo NĖRA ant Kryžiaus, Jis PRISIKĖLĖ . PRISIKELK ir Tu, EIK gyvenimu skelbdamas Jo Meilę!!! Išties, juk taip lengva gyventi Dievo Meilėje!! Vis naujai tuo įsitikinu!

Skaityti toliau »

Žmogus, kurio straipsnį perskaičius neretai stebėdavausi jo gilumu. Žmogus, kurio gyvenimo istorijos nežinojau ir net negalėjau įsivaizduoti. Žmogus savo esme esantis gyvas liudijimas. Jį pamačius, galvoje iškilo ne vienas ir ne du klausimai. Tai Tomas Viluckas, mums žinomas kaip tinklaraštininkas, apžvalgininkas ir Dievo mylimas sūnus. Lietuvos jaunimo dienose, šeštadienio vakaro koncerte liudydamas Dievo meilę ir gailestingumą, jis džiaugėsi, kad mūsų susirinko tiek daug, kad turime nuostabią šventę.

Jo gyvenimo istorija prasidėjo maždaug prieš keturiasdešimt metų, kai daugelis iš mūsų dar nebuvome gimę. Būdamas mažas berniukas, kaip ir visi, jis turėjo daug svajonių, troškimų. Svajojo būti žurnalistu, turėti daug draugų, gyventi laimingą gyvenimą, bet… nuo mažens turėjo negalią. Žiūrėdamas į savo gyvenimą, jis liūdėjo, nes galvodavo: „ Tomai, tu svajoji. Tu kažko nori, bet žiūrėk: tu nieko negali…“

Skaityti toliau »

Liudijimais dalinasi LJD dalyvės Eglė (20 m.) ir Danutė (18 m.).

***

Sveiki. Nuostabus renginys. Pagaliau mes tampame gyvi tikintieji. Kai tik atsimenu LJD, širdis atgyja ir išgyvena tuos pačius nuostabius jausmus, kada matai tiek daug jaunimo, kuris trokšta Dievo. Pati patyriau stiprų Dievo prisilietimą. Ašaros ir noras šaukti “Myliu tave, Jėzau, Tu mano kelias, tiesa ir gyvenimas”. Nuostabu, nuostabu, aš norėčiau, kad ne tik mes, jauni, turėtume tokią šventę, bet ir vyresnieji, kurie sustingę nuo negyvo tikėjimo, kaip vienuolis per katechezę sakė “nuo religijos”… Ir norėtųsi, kad tokia šventė būtų ne vieną kartą per trejus metus, bet kiekvieną dieną atėjus į Bažnyčią.

Eglė, 20 metų

Skaityti toliau »