Baltriškėse, Tiberiados bendruomenės organizuotoje stovykloje jaunimui per Didįjį Tridienį mūsų buvo daugiau negu šimtas. Tai – minia jaunų žmonių, ištroškusių Kristaus, norinčių išgyventi mūsų Išganytojo kančią ir po to – begalinį prisikėlimo džiaugsmą! Buvo labai gera, kad visa tai išgyventi galėjome bendrystėje su visais, kurie laukia Lietuvos jaunimo dienų, kurie joms ruošiasi. Per šią stovyklą Baltriškėse buvo Lietuvos jaunimo dienų kryžius. Kiekvieną dieną meldėmės prie jo. Didįjį Penktadienį šį kryžių per lietų, per telkšančias balas nešėme kryžiaus keliu, iki Jėzaus mirties valandos. Tas kryžiaus medis, kuris slėgė pečius, tikrai buvo sunkus, bet daug lengvesnis už tą, kurį už mus visus nešė Kristus. Penktadienio vakare ant kryžiaus ištepto kvepalais, kaip Jėzaus kūnas po mirties, visi nulenkėme galvas, atidavėme savo rūpesčius, mažus kryžius tikriausiam Žmogui – nukryžiuotam Kristui. Ir pagaliau – kaip po trijų lietingų dienų išaušo saulėtas sekmadienis. Taip ir po kančios atėjo Prisikėlimas. Šventėme Jėzaus pergalę. Ir tikimės, kad bent dalelė mūsų nuoširdaus, gilaus džiaugsmo, kartu su Lietuvos jaunimo dienų kryžiumi pasieks tuos, kurie prie jo dar bus.
O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!
REDA
Daugiau foto akimirkų rasite čia
