Zarasų parapijos tikintieji turėjo unikalią galimybę savo parapijos bažnyčioje sutikti, būti ir melstis prie keliaujančio Lietuvos jaunimo dienų kryžiaus.
Zarasų jaunimas, ypač besiruošiantieji pradėti sąmoningą krikščionišką gyvenimą ir priimti Sutvirtinimo sakramentą, ėjo prie piligriminio kryžiaus jam nusilenkdami, pabučiuodami, prisiliesdami, ir tokiu būdu išsakė ir parodė savo širdies bendrystę su Kristumi, kuris kentėjo, mirė ir prisikėlė dėl kiekvieno iš mūsų. Kartu iš paties tikėjimo gimė viltis, kad Kristus lydi, laimina ir mato mūsų žingsnius, kad per kryžių jis ateina į mūsų širdis, prisiliečia prie mūsų žaizdų ir mūsų džiaugsmų.
Vyresnieji Zarasų bendruomenės nariai taip pat drąsiai ėjo prie piligriminio Lietuvos Jaunimo dienų kryžiaus, kad jį pagerbtų, kad prie jo sukluptų tylai ir maldai už savo šeimas, už vaikus, už šviesos ir tikrumo ieškantį jaunimą. Vakarais drauge susirinkę tikintieji pagerbdami kryžių sukalbėdavo vakarinę maldą iš pasauliečių brevijoriaus – „Magnificat“. Parapijiečiai liudija, kad buvimas, malda, prisilietimas ar net vien žiūrėjimas į šį kryžių nuramino, atnešė viltį ir džiaugsmą, kad buvo nepaprastai gera prisiliesti prie jo tokiu paprastu, bet ne kasdienišku būdu ir drauge vienytis ir apsikabinti su besimeldžiančiais, su visais jaunais žmonėmis, su jaunimo dienų dvasine patirtimi Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, su visais, kurie net mažiausiose ir atokiausiose vietovėse su mūsų tikėjimo įrankiu susitinka. Šis kryžius pakylėjo, leido džiaugtis ir išreikšti žmogišką ir tikėjimo bendrystę, leido išgyventi kryžiaus pergalės ramybę ir sutaikinimą. Parapijos jaunimas jau nekantraudamas laukia tos akimirkos, kuomet galės drauge vykti į Lietuvos jaunimo dienų šventę Aukštaitijos sostinėje – Panevėžyje, ir ten su bendraamžiais dalintis savo tikėjimo ir gyvenimo trupiniais.
Daugiau nuotraukų > ČIA
Kun. Justas Jasėnas
