Lietuvos jaunimo dienos 2010

Liudijimais dalinasi LJD dalyvės Eglė (20 m.) ir Danutė (18 m.).

***

Sveiki. Nuostabus renginys. Pagaliau mes tampame gyvi tikintieji. Kai tik atsimenu LJD, širdis atgyja ir išgyvena tuos pačius nuostabius jausmus, kada matai tiek daug jaunimo, kuris trokšta Dievo. Pati patyriau stiprų Dievo prisilietimą. Ašaros ir noras šaukti “Myliu tave, Jėzau, Tu mano kelias, tiesa ir gyvenimas”. Nuostabu, nuostabu, aš norėčiau, kad ne tik mes, jauni, turėtume tokią šventę, bet ir vyresnieji, kurie sustingę nuo negyvo tikėjimo, kaip vienuolis per katechezę sakė “nuo religijos”… Ir norėtųsi, kad tokia šventė būtų ne vieną kartą per trejus metus, bet kiekvieną dieną atėjus į Bažnyčią.

Eglė, 20 metų

***

Jaunimo dienos – tai renginys, praturtinęs mane dvasiškai. Visų pirma, buvo smagu, kad Jaunimo dienose susitikau su drauge, su kuria jau kelis metus bendravome virtualiai, ji iš tolimesnio Lietuvos kampelio, todėl buvo sunku susitikti gyvai, o Jaunimo dienos tapo puiki proga susitikti ir pabendrauti. Šaunu, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyko būtent ten – Dievo šventėje. Man patiko linksma renginio atmosfera, linksmi vedėjai, tai, kad per pietus savanoriai rinkdami šiukšles nebuvo surūgę (juk tai ne pats maloniausias darbas), bet šypsojosi ir juokavo, tai labai gerai nuteikė. Labai gražios buvo Susitaikinimo pamaldos, prasmingas vaidinimas apie sodininkus ir padaužas berniukus, taipogi patiko neįgaliųjų šokis su vežimėliais,  kuris buvo kaip liudijimas – manau, iš šių žmonių visi turėtų pasimokyti stiprybės, drąsos, optimizmo. Jie, atrodo, turėtų jaustis nelaimingi, nuskriausti, juk turi negalią, bet scenoje mačiau laimingus, atsipalaidavusius žmonių veidus, šypsenas ir tada pagalvojau, kaip yra svarbu neprarasti gyvenimo džiaugsmo bet kokiomis aplinkybėmis. Mes taip įpratę viskuo skųstis: trūksta darbo, pinigų, grožio ir t.t. Nemokame vertinti to, ką turime. Šie žmonės daug ko netekę, bet taip pat ir daug ką atradę, jų požiūris į gyvenimą kitoks, šviesesnis.

Taip pat man patiko pantomimos teatro vaidinimas „Rankos“, gili prasmė. Iš tikrųjų, Dievas mums davė rankas geriems darbams, o ne piktiems. Kaip dažnai šitai užmirštame. O kai kunigas pradėjo šnekėti apie tai, kaip dažnai mes įskaudiname Viešpatį, bet jis vis tiek toks geras ir gailestingas, išgirdus giesmes, akys prisipildė ašarų. Džiaugiuosi, kad pasitaikė proga atlikti išpažintį, nors išpažinties buvau tik prieš 2 savaites, bet šįkart viskas buvo kitaip, per aną išpažintį buvo pasitaikęs mažas nesusipratimas, o dabar jokių nesusipratimų nebuvo, kunigas viską išklausė labai ramiai ir tėviškai patarė, nebarė. Jaučiausi tikrai atlikusi išpažintį. Patiko vakaro programa, koncertas, buvo linksma, šaunu, kai žmonės savo muzikinį talentą suderina su Viešpaties šlovinimu ir savo muzika garbina Viešpatį, pvz. kuria giesmes. Manau, kad tai – Dievo dovana. Labai įsiminė katechezė, ypatingai tai, kad katechetas kalbėjo nuoširdžiai ir įsijautęs, kaip tikras apaštalas. Įsiminė jo žodžiai, kad „krikščionybė nėra religija, o laisvė su salyga MYLĖK IR DARYK KĄ NORI”. Tai iš dalies pakeitė mano požiūrį į tikėjimą, kad tai nėra kažkokie suvaržymai, o laisvė, svarbiausias įsakymas – meilė.

Adoracijos uždaryme patiko tyli malda, kai kiekvienas galėjo bendrauti su Viešpačiu individualiai, tai, kad visi meldėsi kartu, vyskupai nebuvo atskirti nuo žmonių. Išgirsti liudijimai yra neįkainojami, tai ryškiausias pavyzdys, kaip Dievas keičia žmonių gyvenimus ir kad Jis veikia čia ir dabar. Buvo smagu giedoti giesmes ir kartu su visais šlovinti Dievą. Labai gražios ir iškilmingos buvo Šv. Mišios, gerai, kad visur buvo televizoriai, tad sėdintys tribūnose ir nelabai gerai matantys, kas vyksta scenoje galėjo tai matyti ekrane, Koncerto užbaigimas taip pat buvo smagus, vėl koncertas, o dainos tik apie Dievą, tik Jam, tik mums… Ačiū jums už Jaunimo dienas, dalyvavau šiame renginyje pirmą kartą ir tikrai nenusivyliau, pažadu, kad dalyvausiu ir kitąkart.

Danutė, 18 metų, Panevėžys.

LJD fotografų Erikos ir Mindaugo nuotraukos