Lietuvos jaunimo dienos 2010

Dėkojame trims savanorėms – Zinai iš Marijampolės, Rūtai iš Panevėžio ir Agnei iš Druskininkų, parašiusioms savo liudijimus.

***

Esu Zina, man šešiolika metų. Esu iš Vilkaviškio vyskupijos, Marijampolės. LJD dalyvavau kaip savanorė.

Dėkoju Viešpačiui, kad leido man atvykti. Ar tikrai važiuosiu, sužinojau likus valandai iki išvykimo. Iki tol meldžiau Dievą, jog sutvarkytų tai, kas neįmanoma žmonėms, kad galėčiau ten nuvykti. Ir štai, paskutiniosios dienos rytas – viskas susitvarkė ir aš galėjau vykti. Tėvams kaip visada nedaviau klausimo “Jūs nejuokaujat?”, o tiesiog surikau, “Šlovė tau, Visagalis Dieve. Ačiū, Dangiškasis Tėti.”

Atvykus į Panevežį, širdis virpėjo, tačiau ne iš baimės, o iš džiaugsmo. Galvoje buvo viena džiugi mintis “Viešpatie, aš esu tavo įrankis. Per mane daryk tai, ko reikia. LJD aš mirštu sau, o gyvenu kitiems. Pasirodyk jiems per mane, Tėve.” Atvykusi dar nežinojau į kurią iš trijų komandų pateksiu, tačiau prašiau JO, kad patekčiau į liturigijos grupę kur ir patekau. Viską stengiausi padaryti, kas buvo man leidžiama ir ką įstengiau. Galiu drąsiai teigti – Jėzus Kristus norėjo, jog ten nuvykčiau ir būčiau jo įrankiu. Tikiu, jog LJD 2013, kad ir kur bebūtų, taip pat važiuosiu kaip savanorė ir būsiu JO įrankiu.

***

Šios jaunimo dienos man buvo pirmosios. Jose dalyvavau kaip savanorė liturgijos grupėje. Užsiregistravau tiksliai nežinodama, kas manęs laukia ir nesitikėjau, kad šios kelios dienos man atneš tiek daug įspūdžių, džiaugsmo, jausmų ir emocijų, kurių net neįmanoma apsakyti žodžiais.
Savanoriaudama liturgijos grupėje aš turėjau galimybę stebėti kaip ruošiamasi Šv. Mišioms, katechezei, susitaikinimo pamaldoms ir pačiai prie to prisidėti.Per šias dienas pajutau Dievo meilę, jo pagalbą. Dievas man neleido palūžti, padėjo būti pačiai savimi ir drąsiai išpažinti savo tikėjimą. Buvo nuostabu matyti tiek daug šviesaus jaunimo, kuris skelbia savo tikėjimą. Pirmą kartą mačiau tiek daug jaunų žmonių vienoje vietoje, kurie nebijo pasakyti, kad Dievas yra Meilė ir kad jų gyvenimuose Dievas – labai svarbus. Įsitikinau, kad bendrystėje Dievo veikimas dar stipriau jaučiamas. LJD 2010 buvo, yra ir bus nepamirštamas įvykis mano gyvenime. Su nekantrumu laukiu kitų Lietuvos jaunimo dienų!

Iki pasimatymo!
Savanorė Rūta, 17 metų.

***

Labas. Daug mano draugų važiavo į LJD kaip dalyviai, tarp jų buvo ir eretikų, kurie sekmadienį man pasakė: “Aš už”. Tai buvo nuostabus liudijimas, kai žmogui, kuris netiki, pasakai jog Dievas yra meilė ir jis Tau pritaria.  Visi savanoriai buvo pavargę, neišsimiegoję, bet nuostabiausia tai, kad jie vistiek kiekvienam šypsojosi ir noriai suteikė pagalbą. Aš buvau maitinimo grupelėj, tai ypač jautėsi tas dalyvių ir savanorių bendradarbiavimas ir vienumas Kristuje. Jaunimo dienos leido išsisemti fiziškai ir pasisemti dvasiškai. Nuostabu, kad su kitais savanoriais dar ir dabar bendraujame ir visi dalinamės savo prisiminimais ir pasakojimais apie savanorystę LJD, bet tikrieji liudijimai buvo per jaunimo dienas, kai tiesiog negalėjai nustoti šypsotis. Maitinimo grupelė turėjo nuostabų laiką sekmadienio vakare, po sotaus valgio (net sotu tai prisiminti), tai buvo visiško susitaikymo ir bendrystės jausmas jau tapusių draugų rate.  Ačiū visiems savanoriams ir dalyviams. Nes savanoriai  - irgi žmonės.

Agnė Gaidytė, Druskininkai

***

Dalintis apie patirtį LJD Panevėžyje gali ir tu, rašydamas adresu sigitapu@yahoo.com.

LJD fotografo Donato nuotrauka