Lietuvos jaunimo dienos 2010

Penktadienio vakare, prieš prasidedant LJD, Panevėžį pasiekė trys piligrimai iš Tiberiados bendruomenės. Dovas, Filipas (Philippe) ir Mykolas baigdami šv. Jono Krikštytojo metus, kuriuos jie praleido vienuolyne Baltriškėse, nusprendė per šią piligriminę kelionę pasiekti Lietuvos jaunimo dienas. Vaikinai nukeliavo virš 100 kilometrų. Kartu su jais keliavo ir neįprasta pakeleivė – asilaitė Riešutė (tikrasis vardas prancūziškas, reiškia „Riešuto spragtukė“). Geri žmonės jaunimo dienų metu jai parūpino nakvynę. Po šventės ji į Baltriškes parkeliavo priekaboje.

LJD žurnalistė Jogilė Bulavaitė pakalbino vieną iš piligrimų, Mykolą, Tiberiados bendruomenės „broliuką“, pėsčiomis keliavusį į Lietuvos jaunimo dienas.

Žygis vienybei įtvirtinti

„Šiuo žygiu mes įtvirtinome savo vienybę, kadangi su šiais vaikinais ankščiau buvome nepažįstami, mus sujungė Šv. Jono Krikštytojo metai. Esame iš skirtingų miestų ir net iš skirtingų valstybių, tad šiuo žygiu tarsi paminime šio savo gyvenimo etapo Tiberiados bendruomenėje pabaigą. Kartu gyvenome, dirbome, mūsų bendravimas buvo labai gražus, mes nuolat papildydavome vienas kitą, norėjosi tarsi įamžinti šį gyvenimo etapą, o taip pat ir pergabenti asiliukę iš Baltriškių į Panevėžį. Kai man pasiūlė keliauti, labai apsidžiaugiau. Tik vėliau supratau, jog šis žygis bus labai sunkus,“-pasakojo Mykolas.

Kelionė buvo didžiulis fizinių ir dvasinių jėgų išbandymas. Sunkumuose prašydami Dievo pagalbos ir užtarimo, jaunuoliai stengėsi nepasiduoti įvairiausioms kliūtims atsiradusioms kelyje. Keletą kartų jie pasiklydo, tad teko eiti per pelkes, miškus. Tris iš penkių žygio dienų – lijo, piligrimai vilkosi drėgnus drabužius ir keliaudavo toliau.  „Įdomu, jog surasti nakvynę asiliukei buvo sunkiau negu apsigyventi patiems,“ – pasakojo Mykolas.

Kartais esame kaip asilai

Kelyje sutikti žmonės labai geranoriškai reagavo į keliauninkus, ypač į Riešutę. Ji ir buvo įrankis prisibelsti į žmonių širdis ir padėti jiems nusiimti kaukes, bei bendrauti nuoširdžiai. Skeptikų nepasitaikė, visi buvo geranoriški, džiaugdavosi, kad pirmą kartą mato asilą. Puldavo jį glostyti, klausdavo kur gyvūnas yra vedamas ar galima jį nusipirkti. Atsakydami keliauninkai pasakodavo apie savo veiklą bendruomenėje, apie jaunimo dienas, apie tikėjimą.

Žmonės mielai piligrimus aprūpindavo nakvyne, pamaitindavo, pasidalindavo savo problemomis. Apsistojus viename name, subėgdavo kaimynai, atsivesdavo vaikus. Kol vaikinai ilsėdavosi ar pietaudavo gyvūnėlis būdavo apgaubtas susižavėjusių gyventojų dėmesiu. Kodėl pakeleivis būtent asilas? „Asiliukas yra Evangelijos gyvūnas, jis nešė Mariją į Betliejų. tuo pačiu tai yra ir žmogaus simbolis. Mes esame asilai, sekame savo kūnu, einame ten kur žalesnė žolė ar tyresnis vanduo. Be reikalo užsispiriame. Asilas – tai hiperbolė puikiai apibūdinanti žmogų. Tai evangelizacijos priemonė,“ – aiškino piligrimas.

„Mes ėjome džiaugtis, nesiskųsti kaip sunku. Ši kelionė – tai džiugesys, melsdamiesi prašėme Dievo, kad jis mums padėtų šia misija mėgautis. Dalyvaudami Lietuvos jaunimo dienose buvome labai laimingi,  nes ne kasdien tiek tikinčių jaunų žmonių susirenka vienoje vietoje. Būdamas ten pamiršau nuovargį, jaučiausi kupinas energijos ir tyriausių emocijų!“- pokalbį baigė piligrimas Mykolas. Vaikinas po Lietuvos jaunimo dienų grįžo į Kauną, iš kur yra kilęs, ir bandys stoti į Vytauto Didžiojo universitetą, studijuoti filosofijos magistrantūroje.

LJD žurnalistė Jogilė Bulavaitė