Sekmadienio rytą Cido arenoje vyko jaunimo katechezė. Pradžioje šlovinimo grupė „Ichthus“ pagiedojo keletą giesmių, kurios prabudino dar kiek snūduriuojantį jaunimą ir puikiai nuteikė klausytis.
Katechezę vedęs brolis Paulius Vaineikis savo kalbą pradėjo kreipdamas jaunimo žvilgsnį į Kryžių. „Pažiūrėkite, Jėzaus čia nėra. Ar žinote kodėl? Ji sprisikėlė. Aleliuja!“ – džiaugsmingai pradėjo jis. Dievas nori mums atiduoti visa tai, kas geriausia. Jis atėjo, kad visi taptume laimingi.
Dabartiniame pasaulyje išorė tapo labai svarbi, o tai trukdo iš vidaus išsilieti meilei. Br. Paulius ragino: „Jauni žmonės kartais sako „Man stogas važiuoja“. Tegul važiuoja tas stogas ir Šventoji Dvasia liejasi į jus!“. Dievas praardė mūsų „stogą“, mūsų mąstymą. Pirmasis evangelizacijos žodis – atsiverskite. Tai reiškia „praardykite savo stogą“, įsileiskite Šv. Dvasią į savo širdį, keiskite mąstymą.“
Kepalas duonos – visai Cido arenai
„Krikščionybė nėra religija. Visos religijos remiasi baime. O Jėzus atėjo ir 
pasakė: „Išlaisvinu jus iš baimės“. Dievas yra meilė, o meilėje baimės nėra!“ Sužavėtas jaunimas džiaugsmingais plojimais palydėjo brolio Pauliaus žodžius. Jis teigė, kad nėra kitos tokios laisvės, kokia yra Jėzuje. Jis kvietė mylėti ir daryti ką nori. Bet mylėti ne taip, kaip tai supranta pasaulis, o taip, kaip Jėzus myli.
Vėliau brolis kalbėjo apie šv. Mišias. Jėzus suruošė paskutinę vakarienę savo mokiniams, plovė jiems kojas. Mokytojas norėjo savo mokiniams parodyti, kad nenusižeminęs nieko nepasieksi. Neturėdamas nuolankumo neturėsi ir savo dalies danguje. Tuomet br. Paulius į sceną atsineštą didelį duonas kepalą perlaužė į dvi dalis, priėjęs prie salėje sėdinčių jaunuolių vieną dalį nusiuntė į kairę, kitą į dešinę pusę ir kvietė laužti po gabalėlį bei siųsti kitiems. Brolis mokė, kad kiekviena tokia „puota“, t.y. šv. Mišios, palaiko mūsų gyvybę.
Katechezės vedėjas kvietė jaunimą atiduoti savo gyvenimą kitiems. Drąsiai atiduoti viską. „Atiduodami viską gausite amžinąjį gyvenimą“ – pabaigoje sakė brolis Paulius. Jo katechezė paliko didžiulį įspūdį dalyviams, jie tai reiškė vis petraukdami kalbėtoją plojimais.
Nusileido per „praardytą stogą“
Broliui Pauliui palikus sceną visų dalyvių akys netikėtai pakilo į viršų – iš ten į patį arenos vidurį nusileido trys renginio vedėjai: Benas Ulevičius, sesuo Jurgita, Veronika Kulikauskaitė ir kunigas Marius, taip įspūdingai iliustruodami LJD 2010 evangelijos ištrauką apie per stogą į namo vidų įkeltą ir Jėzaus pagydytą paralyžiuotąjį (Mk 2,1-12).
Tuoj po to ant scenos išvydome sesę Anną iš Italijos. Ji su balta suknele, tarsi angelas, šoko prie Kryžiaus. Jos šokis užbūrė jaunimą ir susilaukė gausių aplodismentų. Po šokio ji liudijo, kaip savo gyvenime sutiko Kristų. Anna pasakojo, kad prieš keletą metų netikėjo Jėzumi. Ji šokdavo televizijoje ir diskotekose. Iki 8 valandos ryto būdavo ten, ieškodavo meilės. Taip savo meilę atidavė daugeliui vaikinų ir vis jautėsi nelaiminga. Vieną kartą netikėtai pateko į šv. Mišias, kuriose per pamokslą kunigas nuolat kartojo „Dievas tave myli!“. Tai daug galingesnis vaistas už psichologo pagalbą ar vaistus nuo depresijos. Ji Eucharistijoje rado tai, ko taip ilgai ieškojo. „Visą širdies tuštumą per Mišias pripildo Dievo meilė. Aleliuja!“ – savo patirtimi dalijosi Anna.
Pabaigoje visi 7000 tūkstančiai dalyvių atsistoję šoko LJD himno šokį ir vieni kitus kvietė keltis ir eiti.
LJD žurnalistė Monika Burokaitė
Nuotraukos LJD fotografų Erikos, Mindaugo ir Laimos
