Organizatorių interviu
Aidas Markauskas (29 m.), režisierius, kaip pats sako: „Turiu du gerus darbus: vienas dėl turto danguje, kitas dėl turto žemėje. Aš aukoju savo laiką LJD 2007 ir visai nesigailiu. Vadovaujuosi teorija, kiek duosiu dėl Viešpaties, visada gausiu dvigubai ar net šimteriopa. (Priklausys nuo Viešpaties nuotaikos:)).“
Dalia Macevičiūtė (27 m.) Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė – „Viliuosi, jog mums viskas pasiseks, nes Apvaizdos vedimą jaučiame ir dabar, o didžiausias įvertinimas mums bus gausiai susirinkę dalyviai, bendrumo jausmas per jaunimo dienas ir maži, o gal dideli stebuklai, kuriuos kiekvienam padarys Šventoji Dvasia.“
Diana Rugienytė (amžius kintantis), šiuo metu dirba Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centre - „Dabar jaučiu nenumaldomą artėjimą tos ypatingos akimirkos, kuriai taip ilgai ruošiamės ir tai labai kaitina kraują. Kad tik viskas pasisektų, kad tik ko svarbaus nepražiopsotum! Ir dar ... šis kelias, ši ypatinga patirtis man atskleidė nepaprastai daug dalykų: kokie nuostabūs žmonės žengia kartu, taip pat pamačiau savo galimybes ir ribotumą, kai be maldos, be atramos į Dievą, be pasitikėjimo Jo Galia ir begaline Meile negali žengti nė menkiausio žingsnelio.“
Ses. Evelina Lavrinovičiūtė (25 m.) - vienuolė, parapijos jaunimo vadovė – „Mano bendruomenė sako: „Mes jau jus ten atidavėm, įsipareigojote ir dirbkite“. Jaučiu, jog tai, ką darau dėl Jaunimo dienų, yra man patikėta misija.“
Jurgita Steckytė (29 m.) Šiaulių vyskupijos jaunimo centro vadovė – „Negatyvi mintis, kaip ir blogas žodis, - griauna, o ne stato. O jaunimo dienos - tai nuostabus Dievo ir žmonių kūrinys, svarbiausia, kad aš esu pakviesta dalyvauti jo kūrybos procese. Tai ir duoda daug vilčių bei polėkio.“
Jolanta Pupalaigytė (24m.), pastoracijos darbuotoja ir katalikų religijos pedagogė. Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro vadovė. „Pirmą kartą esu LJD organizacinėje komandoje. Taigi mokaus kiekvieną akimirką. Viskas, kas vyksta, yra neįkainojama patirtis. Kiekviena iš šalies atrodanti smulkmena yra svarbi. Šioje „valtyje“ esu naujas žmogus, pirmiausiai noriu įsilieti ir nors kiek prisidėti prie LJD.“
Kristina Matuzevičiūtė (27m.), šiuo metu dirba Šiaulių vyskupijos jaunimo centre programų koordinatore ir Šiaulių universitete dėsto ekonomiką. „Ruošiantis LJD 2007 nuotaikos banguoja kaip ir ta jūra Klaipėdoje. Vieną savaitę atrodo, kad viskas sekasi, kad viską gerai darome, o kitą – viskas atrodo nuobodžiai ir be prasmės. O darbas su komanda yra lengvas, tuo pačiu ir labai sudėtingas. Kadangi mūsų pakankamai daug, visi turime labai skirtingą patirtį tokiame darbe, skirtingą renginio viziją. todėl pakankamai ilgai užtrunka apsikeitimas nuomonėmis. Bet tuo pačiu tarp komandos narių nuolat jaučiamas vienas kito palaikymas, motyvacijos skatinimas, pasidžiaugimas jau nuveiktais darbais.“
Kristina Šmulkštytė (27 m.), dirba Kauno arkivyskupijos jaunimo centre – „Niekada neįsivaizdavau, ką reiškia rengti jaunimo dienas... Iššūkis tikrai nemažas, nes reikia daryti tai, ko niekada nedariau. Džiugu mokytis! Ypač kai šalia yra kitų žmonių – tai suteikia drąsos.“
Lina Žadvydaitė (23 m.). Profesija: biotechnologija, dirba Kauno arkivyskupijos jaunimo centre. „Nėra jokios nustatytos taisyklės, vietos ar laiko, kada mane pagauna įkvėpimas. Tai gali atsitikti einant gatve, valgant karštą šokoladą, duše, klausant šlovinimo ar meldžiantis. Bet kurią minutę galiu išgirsti naujos savo dainos melodiją, išlieti savo eiles ant lapo, dirbant su įvairiais dokumentais ar per pietų pertrauką nulėkti į salę ir sukurti naują šokį… Sunkiau būna, kai stengiesi padaryti viską, bet kūrybinis vėjelis visai nepapučia, o kartais jo taip reikia.“
Margarita Vyskupaitienė, o paprastai – tiesiog Margo. Po LJD sukaks 30 metų. Žurnalistė, dabar jaunimo sielovados laukų darbininkė. „Širdyje labai laukiu šių jaunimo dienų. Galima sakyti, kad esu jaunimo dienų gerbėja, o Lietuvos jaunimo dienos - man ypatingai svarbios: jos buvo mano pirmoji užduotis, kai pradėjau dirbti Bažnyčioje. Jas rengdama, visuomet išgyvenau daug nuostabių dalykų.“
Rimantas Gudlinkis (35 m.), kunigas, Telšių vyskupijos jaunimo centro direktorius. „Kiekvienas žmogutis esame unikalus, nepakartojamas, turintis ypatingų Dievo dovanų. Tokiam išlikti šiandien ypač reikalinga drąsa. Juolab jaunam žmogui, priimančiam daug svarbių sprendimų, kurie galbūt nulems jo ateitį. Čia be drąsos net gyventi neįmanoma. Tad ir Jėzaus padrąsinimas ypač svarbus.“
Rita Dirgėlaitė (27 m.), šiuo metu dirba Telšių vyskupijos jaunimo centre. „Kai buvau paauglė, patyriau, ką reiškia pakovoti už save ir Tą, kuriuo tiki, ką reiškia, kai iš tavęs juokiasi ir žemina... Buvo be galo sunku, bet ištvėriau ir jau neišsigąstu, kai tenka pasijusti „balta varna“... Dabar labai gerai žinau, ką reiškia būti šalia jauno tikinčio žmogaus ir kaip svarbu jį palaikyti. Taip norėtųsi, kad ši Lietuvos jaunimo dienų tema kiekvienam jaunuoliui taptų iššūkiu ir padrąsinimu – „Drąsos. Tai aš. Nebijokite“.“
Roberta Daubaraitė (truputį daugiau nei 18 m.), dirba su jaunimu pačiame geriausiame Panevėžio vyskupijos jaunimo centre. „Žaviuosi jaunimu, kuris išties yra savimi, gyvena tikėjimu ir dalijasi juo su kitais. Manau, tai tikrai svarbu. Ar tam reikia drąsos? Žinoma! Ir nuolatinio padrąsinimo!“
S. Vincenta Slavėnaitė (28 m.) vienuolė, šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete socialinio darbo magistrantūroje. „Į Jaunimo dienų organizavimą įsitraukiau nuo pat pradžių. Man tai buvo iššūkis. Anksčiau nieko panašaus neteko organizuoti ir daryti. Jaučiausi labai nedrąsiai... Tik vis labiau įsitraukdama į šį darbą supratau, kad tai ne aš darau, bet Jėzus daro mano rankomis...Dirbant su JUO atsirado drąsos... Dėkoju Dievui, kad savo tarnyste galiu prisidėti prie Lietuvos jaunimo dienų organizavimo“
Virginija Mickutė (26 m.) religijos mokslų magistrė, Lietuvos Pranciškoniškojo jaunimo prezidentė. „Mažai, kas iš tiesų išdrįsta būti savimi. Būti savimi – tai būti tuo, kuo esi sukurtas. Ne tokiu, kokiu aš noriu, bet kokiu Viešpats mane nori matyti. Labai norėčiau turėti tokios drąsos. Niekada nesvajojau apie parašiutizmą, alpinizmą ar džiungles. Yra didesnė rizika. Ta, kurios neišsigando Abraomas, kai patikėjo Dievo žodžiu, paliko namus, savo kraštą, senatvėje susilaukė sūnaus ir ruošėsi jį paaukoti... Tikėjimo arba pasitikėjimo Dievu rizika.“
Žydrūnas Mozūraitis (24 m.), jūreivis-virėjas, šiuo metu dirba Marijos Taikos Karalienės parapijoje zakristijonu ir padeda organizuojant LJD 2007. „Yra toks posakis „Didžiausias kelias į laimę yra daryti laimingus kitus“, tai mane ir įkvepia. Kaip visada stengiuosi, kad mano nuotaika būtų puiki, nes jai ji gera, tai ir darbui būsi nusiteikęs. Dar mane palaiko žinojimas, kad tai, ką darau, darau dėl tų, kuriuos mano triūsas galbūt padarys šiek tiek laimingesnius. “
|
